DZŪKIJA - DAUGIAU NEI KRAŠTAS!

Dzūkijos žmonėms atstovauti pasiryžęs Justas Truncė: "Man Dzūkija – daugiau nei kraštas"

"Visi sako: "Dzūkijos kraštas". Man Dzūkija – daugiau nei kraštas. Todėl nusprendžiau dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose ir prašau Jūsų palaikymo visos rinkiminės kampanijos metu, o ypač – spalio 13-ąją", – viešojoje erdvėje į gyventojus asmeniškai ir atvirai kreipėsi Justas Truncė. Daugelį metų Alytaus rajono žmonėms atstovavęs savivaldybės taryboje, dabar Justas Truncė – kandidatas į Seimą Dzūkijos vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kas paskatino dalyvauti rinkimuose, ką reiškia "Dzūkija – daugiau nei kraštas" ir kodėl su šeima nusprendė gyventi kaime – šių ir kitų svarbių dalykų klausiame paties Justo Truncės.

- Gerbiamas Justai, papasakokite apie save. Iš kur esate?

Esu tikrų tikriausias dzūkas. Vaikystė prabėgo Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje. Čia supratau, ką reiškia sunkus fizinis darbas ir kiek reikia pastangų, kad galėtum džiaugtis derliumi. Mokiausi Alytuje, tad daugiausia laiko praleidau Putinų mikrorajone ir Pirmajame Alytuje.

Nebuvau pirmūnas, užtat smalsus ir mėgstantis naujoves. Nebuvau pavyzdingas sūnus, užtat dabar stengiuosi būti geras tėtis. Šiuo metu su žmona Agne, šešerių Jore ir vokiečių aviganiu Sabu įleidome šaknis Venciūnų kaime – čia pasistatėme namus, pasodinome ąžuolą ir augame visi kartu. Čia turiu viską, ko žmogui reikia, todėl į jokį didmiestį netraukia.

- Esate jaunosios kartos politikas. Kokia Jūsų profesinė patirtis?

Man 31-eri. Esu kelių ir geležinkelių inžinierius, Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijau statybos inžinerijos bakalaurą. Dabar ūkininkauju ir dirbu statybų versle. Kolegos neleis meluoti, esu reiklus ir sau, ir kitiems, darbų kokybė man ypač svarbi.

Nors jaunas, politikoje – ne naujokas. Daugiau nei dešimt metų Alytaus rajono žmonėms atstovauju Alytaus rajono savivaldybės taryboje. Šiuo metu pirmininkauju Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos komitetui.

- Pasakykite atvirai, kodėl nusprendėte dalyvauti Seimo rinkimuose?

Prieikite ir pirmo gatvėje sutikto žmogaus paklauskite, kaip jis gyvena. Patikėkite, jis ar ji tikrai turės, ką papasakoti. Ko gero, nėra srities, kurioje neturėtume problemų: nuo švietimo iki sveikatos apsaugos, nuo jaunų šeimų iki senjorų.

Tikiu, kad čia gyventi galėtų būti geriau. Kur kas geriau. Nes Dzūkija to verta. To verti Dzūkijos žmonės. Jaučiu šeimos, komandos ir gyventojų pasitikėjimą. Todėl tikiu, kad galiu atstovauti ne tik Alytaus rajono, bet visos Dzūkijos žmonėms.

Esu atviras, ambicingas, gebantis ne tik kalbėti(s), bet ir įsiklausyti, išgirsti. Nebijau prisiimti atsakomybės, kelti nepatogius klausimus. Nesu abejingas aplinkai, turiu daug jėgos ir ugnies rūpintis kitais, ieškoti kompromisų. Visos šios savybės galėtų būti raktas problemų sprendimo link.

- Vieni kandidatai kalba apie būtinus pokyčius, kiti – apie darbų tęstinumą. Gerbiamas Justai, kokie yra Jūsų svarbiausi įsipareigojimai Dzūkijos žmonėms?

Darysiu viską, kad į švietimą nebebūtų žiūrima kaip į trumpalaikį projektą. Tai turi būti atsakingai suplanuota ilgalaikė investicija. Mokinių skaičius klasėse turėtų būti sumažintas, kad pavyktų išsaugoti mažąsias mokyklas regionuose. Mokytojų profesionalumas turėtų būti vertinamas ne tik geru žodžiu, bet ir oriu atlygiu.

Esu įsitikinęs, kad valstybė turi būti dėmesingesnė auginantiems vaikus. Finansinė parama labai svarbi. Tačiau ne mažiau svarbus emocinis fonas, psichologinė aplinka.

Gydymo įstaigose dabar koridoriai tušti, tačiau eilės didžiulės. Nebent už paslaugas susimoki ar pažįstamų turi, tuomet būsi priimtas kad ir šiandien. Vaistai brangūs. Gerų specialistų šalia dažniausiai nėra, todėl nori to ar ne, reikia važiuoti į didžiuosius šalies miestus. To neturėtų būti. Kaip ir neturėtų būti istorijų apie vienišus, net duonos namuose neturinčius senelius, kuriuos apleido visi, kas galėjo: šeima, draugai, valstybė, sveikata.

- Dažnai tenka girdėti "Dzūkija man – daugiau nei kraštas". Ką tai reiškia?

Dzūkijoje nuostabi gamta: miškai, upės, ežerai. Nuostabūs žmonės: darbštūs, nuoširdūs ir svetingi. Deja, mūsų sąskaita dabar stiprėja didmiesčiai. Centrai iš miestų perkeliami į dar didesnius miestus.

Regionai kenčia ne tik dėl gyventojų, savo srities profesionalų ir investicijų nutekėjimo. Kenčia net dėl ir elementarios pagarbos tiems, kurie pasilieka ar nusprendžia sugrįžti. "Kur grįžti? Į kaimą? Ką tu ten veiksi?", – tikrai girdėjęs ne vienas.

Dzūkija – nei kraštas, nei koks pakraštys. Esu pasiryžęs dirbti daug ir sunkiai, kad šis naratyvas pasikeistų. Regionai turi būti svarbūs ne tik kalbose, bet ir veiksmuose.

- Dėkojame Jums už pokalbį ir linkime kuo didžiausios sėkmės.

"Prieikite ir pirmo gatvėje sutikto žmogaus paklauskite, kaip jis gyvena. Patikėkite, jis ar ji tikrai turės, ką papasakoti. Ko gero, nėra srities, kurioje neturėtume problemų: nuo švietimo iki sveikatos apsaugos, nuo jaunų šeimų iki senjorų", – sako Justas Truncė, nusprendęs ne tik spręsti įsisenėjusias problemas, bet ir keisti centrinės valdžios atsainų požiūrį į regionus.

Nuotraukoje Justas Truncė su šešerių Jore ir žmona Agne: "Gyvename kaime. Čia turime viską, ko žmogui reikia, todėl į jokį didmiestį netraukia."